Renkantis dažus metalui daugiausia dėmesio dažniausiai skiriama patiems dažams – kokį gruntą naudoti, kokie dažai geriausi, kiek sluoksnių reikės. Tačiau praktikoje galutiniam rezultatui ne mažiau svarbu tai, koks yra dažomas paviršius.

Net ir labai geri dažai gali pradėti luptis, prastai sukibti arba neapsaugoti metalo nuo korozijos taip ilgai, kaip tikėtasi, jeigu paviršius buvo paruoštas netinkamai.

Todėl prieš renkantis dažymo sistemą verta pradėti ne nuo klausimo „kokius dažus pirkti?“, o nuo paprastesnio – ką iš tikrųjų ruošiamės dažyti?

Ne visas metalas yra vienodas

Sakydami „metalas“ galime turėti omenyje labai skirtingus paviršius. Paprastas konstrukcinis plienas, cinkuota skarda, aliuminis ar nerūdijantis plienas gali atrodyti panašiai, tačiau dažymo požiūriu tai nėra tas pats.

Paprasto plieno atveju dažniausiai tenka spręsti rūdžių, valcavimo nuodegų ar senų dangų problemas. Cinkuotas paviršius pats yra apsaugotas cinko sluoksniu, tačiau dėl to ne visi dažai prie jo gerai sukimba. Aliuminis ir nerūdijantis plienas taip pat turi savo paviršiaus ypatybių.

Todėl prieš perkant gruntą ar dažus verta tiksliai išsiaiškinti, iš kokio metalo pagamintas dažomas objektas.

Naujas metalas dar nereiškia paruošto paviršiaus

Tai viena dažniausių klaidų.

Nauja metalinė konstrukcija gali atrodyti visiškai švari, tačiau ant jos gali būti alyvos, tepalo, gamybos likučių, dulkių ar kitų medžiagų, kurios trukdo dažams tinkamai sukibti.

Dėl to paviršiaus paruošimas dažnai prasideda nuo paprasčiausio dalyko – valymo ir nuriebalinimo.

Svarbu ir darbų eiliškumas. Jeigu riebaluotas paviršius iš karto pradedamas šlifuoti, teršalai gali būti tiesiog paskleidžiami po didesnį plotą. Todėl pirmiausia verta pašalinti tai, kas ant paviršiaus neturėtų likti, o tik tada imtis mechaninio paruošimo.

O jeigu metalas jau surūdijęs?

Čia vieno atsakymo nėra.

Nedidelį paviršių, metalinę tvorą, vartus ar kitą remontuojamą konstrukciją dažnai galima paruošti mechaniniu būdu – vieliniu šepečiu, šlifavimo disku ar kitais įrankiais pašalinant rūdis ir silpnai besilaikančius sluoksnius. Esant galimybei, paviršius gali būti paruošiamas ir smėliavimo ar kitu abrazyvinio valymo būdu – taip galima geriau pašalinti rūdis, senų dangų likučius ir kartu suformuoti tinkamą paviršiaus šiurkštumą.

Tačiau kuo didesni reikalavimai dangos ilgaamžiškumui, tuo svarbesnis tampa paviršiaus paruošimo lygis.

Jeigu nuo paviršiaus pašalinamos tik lengvai pasiekiamos rūdys, o korozijos židiniai lieka duobutėse ir sunkiai prieinamose vietose, nereikėtų tikėtis tokio pat rezultato kaip tinkamai abrazyvu nuvalius visą konstrukciją.

Čia ir atsiranda skirtumas tarp paprasto remontinio perdažymo ir profesionalios antikorozinės dažymo sistemos.

Kada reikalingas abrazyvinis valymas?

Pramonėje metalinės konstrukcijos dažnai ruošiamos abrazyviniu valymu, įskaitant ir plačiai naudojamą smėliavimą. Jo metu pašalinamos rūdys, valcavimo nuodegos, senų dangų likučiai ir kartu sukuriamas paviršiaus šiurkštumas, reikalingas geram dažų sukibimui.

Techniniuose dažų aprašymuose dažnai galima pamatyti reikalavimą Sa 2½.

Paprastai tariant, tai labai kruopščiai abrazyvu nuvalytas plieninis paviršius. Toks paruošimas dažnai naudojamas pramoninėse antikorozinėse sistemose, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną tvorą ar metalinį turėklą prieš dažant būtina smėliuoti.

Reikalingas paruošimas priklauso nuo pasirinktos dažų sistemos, objekto paskirties, aplinkos ir norimo dangos tarnavimo laiko.

Ar būtina pašalinti visus senus dažus?

Nebūtinai.

Jeigu sena danga gerai laikosi, po ja nėra aktyvios korozijos ir ji suderinama su nauja dažų sistema, kartais ją galima palikti.

Tačiau problema ta, kad dažnai nežinome, kuo paviršius buvo dažytas prieš dešimt ar penkiolika metų.

Tokiu atveju verta įvertinti senos dangos sukibimą, pašalinti visas atšokusias vietas, paviršių nuvalyti ir pašiurkštinti. Jei kyla abejonių dėl senos ir naujos dangos suderinamumo, nedidelis bandomasis plotas gali sutaupyti gerokai daugiau darbo vėliau.

Jeigu seni dažai jau lupasi, pūslėjasi arba po jais matoma korozija, dažyti dar vieną sluoksnį ant viršaus dažniausiai nėra geras sprendimas.

Cinkuoto metalo dažymas – atskira tema

Su cinkuotu metalu dažnai susiduriama dažant stogus, skardą, tvoras, vartus, įvairias lauko konstrukcijas ar naujus cinkuotus gaminius.

Čia svarbu suprasti vieną dalyką – cinkuotas plienas nėra tas pats paviršius kaip paprastas plienas.

Todėl gruntas, puikiai tinkantis paprastam plienui, nebūtinai bus tinkamas cinkuotam paviršiui.

Priklausomai nuo paviršiaus ir pasirinktos dažymo sistemos gali būti reikalingas plovimas, mechaninis pašiurkštinimas arba lengvas abrazyvinis valymas.

Todėl jeigu objektas yra cinkuotas, apie tai verta pasakyti dar prieš renkantis dažus.

Aliuminis ir nerūdijantis plienas

Panaši situacija ir su aliuminiu bei nerūdijančiu plienu.

Šie paviršiai dažnai yra gana lygūs, todėl vien tik nuvalyti juos ir panaudoti bet kokį „gruntą metalui“ gali nepakakti.

Paviršių gali reikėti pašiurkštinti, o svarbiausia – pasirinkti gruntą arba dažų sistemą, kuri iš tikrųjų skirta konkrečiam metalui.

Būtent todėl universali frazė „dažai metalui“ kartais pasako gerokai mažiau, nei atrodo.

Ar galima tiesiog dažyti ant rūdžių?

Yra dažų ir įvairių rūdžių stabilizavimo produktų, skirtų naudoti ant neidealiai paruošto paviršiaus. Tam tikrose situacijose tai gali būti praktiškas sprendimas.

Tačiau čia svarbu nepainioti dviejų dalykų – „galima nudažyti“ ir „gausime maksimaliai ilgaamžę antikorozinę apsaugą“ nėra tas pats.

Jeigu dažomi seni vartai ar nedidelė konstrukcija, kurią po kelių metų nesunku perdažyti, vienoks sprendimas gali būti visiškai racionalus.

Jeigu dažoma didelė konstrukcija, kurios remontas po kelių metų kainuos daug daugiau nei tinkamas paruošimas šiandien, situacija jau visai kita.

Todėl paviršiaus paruošimo lygį verta rinktis ne atskirai nuo dažų, o kartu su visa būsima dažymo sistema.

Kiek gerai reikia paruošti paviršių?

Čia nėra vieno atsakymo, tinkančio visiems.

Kartais visiškai racionalu metalą gerai nuvalyti, mechaniškai pašalinti rūdis ir naudoti tam pritaikytą dažų sistemą.

Kitais atvejais reikalingas abrazyvinis valymas ir kelių sluoksnių profesionali antikorozinė sistema.

Sprendimas priklauso nuo to, ką dažome, kur objektas stovės ir kiek ilgai tikimės, kad danga tarnaus.

Todėl renkantis dažus svarbu žinoti ne tik metalo tipą, bet ir realias galimybes jį paruošti.

Nėra prasmės parinkti dažų sistemos, reikalaujančios Sa 2½ paviršiaus, jeigu objekte tokio paruošimo atlikti tiesiog neįmanoma.

Tokiu atveju reikia ieškoti sistemos, kuri būtų tinkama realioms darbo sąlygoms.

Ką verta žinoti prieš renkantis dažus?

Prieš ieškant konkretaus produkto verta pasidaryti nedidelius „namų darbus“.

Pabandykite išsiaiškinti:

• koks tai metalas;
• ar paviršius naujas, surūdijęs ar anksčiau dažytas;
• jeigu dažytas – ar sena danga gerai laikosi;
• kaip realiai galite paruošti paviršių;
• ar objektas bus naudojamas viduje, ar lauke;
• ar jį veiks drėgmė, chemikalai ar kitos agresyvios sąlygos;
• kokiu būdu galėsite dažyti.

Nebūtina žinoti, kokio grunto ar kokios cheminės sudėties dažų jums reikia. Tai jau dažų specialisto darbas.

Tačiau kuo daugiau informacijos turėsime apie patį objektą ir jo naudojimo sąlygas, tuo tiksliau galėsime parinkti tinkamą sprendimą.

Labai padeda ir kelios dažomo paviršiaus nuotraukos.

Paviršiaus paruošimas yra dažymo sistemos dalis

Dažai, gruntas ir paviršiaus paruošimas neturėtų būti vertinami kaip trys atskiri dalykai.

Tai viena sistema.

Tas pats produktas ant tinkamai paruošto ir ant prastai paruošto metalo gali parodyti visiškai skirtingą rezultatą.

Todėl Scandex specialistai, parinkdami dažus metalui, vertina ne tik tai, kokios spalvos ar tipo dažų reikia. Svarbu suprasti, koks metalas bus dažomas, kokia jo būklė, kaip galima paruošti paviršių ir kokiomis sąlygomis danga turės tarnauti.

Tik tada galima parinkti ne tiesiog „dažus metalui“, o konkrečiai situacijai tinkamą paviršiaus paruošimo, gruntavimo ir dažymo sistemą.